 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
pradi |
|
 |
|
|
|
| Gegus 14 d. Vilniaus v. Kryiaus Atradimo banyioje bus pristatytas 4 kompaktini plokteli albumas Vilniaus Verki Kalvarij maldos ir giesms | |
Ileistas unikalus albumas: Vilniaus Verki Kalvarij maldos ir giesms Lietuvos piligrim bendrija ileido unikal keturi kompaktini plokteli album – Vilniaus Verki Kalvarij maldos ir giesms. Albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, giesmes atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos Senj giesmi ansamblis (vadov J. Bukantait). Kalvarijos kelio ir jo stoi apmstymas yra sena Katalik Banyios tradicija, paplitusi visame pasaulyje. Nuo seno yra garsios kai kuriose vietovse pastatytos koplyios, kurias jungia kryiaus kelio atkarpa, nuymta tikinij maldomis, dkojimais ir praymais. Vilnieiams ir piligrimams i kitur yra ypa brangios Vilniaus Kalvarijos su 35 koplyiomis, pastatytomis vaizdingoje Verki vietovje. 1661 m. Vilniaus vyskupas J. Belozaras isivadavimui i rus okupacijos atminti paved kapitulai nedelsiant pasirpinti kalvarijos steigimu ir pakviet i Liublino dominikonus, kurie pastat pirmsias Kryiaus kelio koplyias Vilniaus Verki apylinkse. Pirmoji medin banyia bei 35 koplyios pastatytos iki 1669 m., taiau kalvarijos pradtos lankyti ir anksiau. Vilniaus kalvarij banyios, 35-i stoi Kryiaus kelio bei Sopulingosios Dievo Motinos takeli atidarymas vyko 1669 m. per Sekmines. Kalvarij steigimo darbus baigs Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega jas pavadino Vilniaus Verki kalvarijomis, siekdamas atskirti nuo kalvarij, esani emaitijoje. 1850 m. dominikon vienuolynas caro valdios sakymu buvo udarytas, vienuoliai persikl Trakus, o banyia tapo parapine, bet Vilniaus kalvarij Kryiaus kelias tapo visos Lietuvos, ypa Vilniaus krato lietuvi, gud ir lenk piligrim lankymo vieta. I carins Rusijos atgavus laisv, visi, kas tik galjo, keliaudavo Vilniaus Verki kalvarijas. Eidavo ir vaiuodavo ne tik i Lietuvos, bet ir i Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos. 1941 m. bolevikai udraud lankyti Vilniaus Verki kalvarij kryiaus keli. Ši vieta panaudota prielktuvinei gynybai. 1962 m. soviet valdia beveik visas Kryiaus kelio koplyias isprogdino (liko tik 4 alia banyios esanios koplyios), o 1963 m. – galutinai sugriov. Kiek anksiau buvo nugriauta ir prie aliojo tilto stovjusi koplytl su kryi neanio Kristaus figra, ilg laik rodiusi piligrimams keli Vilniaus Verki kalvarijas. Taiau sovietin valdia nesteng sulaikyti maldinink, kurie akmenliais paymjo buvusi koplytli vietas ir melsdamiesi bei pasitikdami Dievo gailestingumu ir pagalba, breliais bei pavieniui jo kryiaus keli. Atgavus nepriklausomyb, 1990 m. Šv. Kryiaus Atradimo banyios klebono kun. Juliaus Baltuio iniciatyva buvo pradti Vilniaus Verki Kalvarij koplyi atstatymo darbai. Vliau iuos darbus ts kun. Raimundas Varaneckas ir kun. Kstutis Latoa. 2002 m. gegus 19-j, Sekmini dien, lygiai po 40 met, kardinolas A. J. Bakis paventino atstatytas kalvarij Kryiaus kelio stotis. Kryiaus keli giesmi giedojimo tradicija yra sena, perduodama i kartos kart. Piligrimai giesmes raydavo rankraiuose, spausdino mainlmis. Kaip teig Lietuvos piligrim bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, ileistas albumas svarbus ne tik Kryiaus keli tradicij puoseljimui, bet ir grai dovana visiems Vilniaus Verki kalvarijas lankantiems piligrimams. Kompaktinse ploktelse raytos maldos ir giesms ne tik lyds piligrim, einani Jzaus Kristaus Kryiaus keliu, ingsnius, bet ir pads ireikti padk ir maldas Dievo gailestingumui, prayti palaimos ms kratui ir visam pasauliui. | |
vir